„BENDRUOMENĖ“ - „MIESTELIS“
Naudingos nuorodos:
http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=183
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=14148
http://www.bendruomenes.lt/svetaine/siesikubendruomene
Siesikai - Ukmergės rajono miestelis, seniųnijos centras, įsikūręs Siesikų ežero šiaurės vakarų krante, netoli nuo Vilniaus 100 km. Lenkų šaltiniuose rašoma, kad Siesikų pilį XIII a. pabaigoje pastatęs Utenos kunigaikščio Romunto sūnus Daumantas. Šią versiją patvirtina netoli pilies buvusio Daumantiškių kaimo pavadinimas. Kartais Daumantai vadinami Siesickiais. Remiantis kitais pasakojimais, Siesickiai davę vardą miesteliui, kuris minimas XVI a. antroje pusėje. XVIII a. pradžioje Elžbieta Daumantaitė - Siesickaitė ištekėjo už kunigaikščio Leono Radvilos ir gavo Siesikus kraičiu.
1744 m. Siesikų parapijoje gyveno 2307 katalikai. 1748 m. Siesikai gavo turgaus ir prekyviečių privilegiją. 1781 m. mokykloje mokosi 25 vaikai. 1845 m. Siesikus nupirko Konstantinas Daugėla. Daugėlos perstatė pilį, išlaikydami jos senąjį stilių. Per 1862 m. sukilimą čia veikė Maleckio, Albertinskio ir Končos būriai. Birželio 4 - ą d. Siesikų parko ąžuolo drėvėje slapstėsi sukilimo vadas kunigas A. Mackevičius. Carinės Rusijos laikais Siesikai buvo valsčiaus centras su 5 seniūnijomis. 1877 m. mokykloje mokėsi 54 vaikai. 1903 m. Siesikuose gyveno 418 gyv. Per I pasaulinį karą vokiečiai gerokai nuvargino Siesikų gyventojus didelėmis prievolėmis. 1919 - 20 m. siesikiečiai narsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo sukurta raitoji ir pėsčioji milicija. 1919 m. Siesikus ne kartą buvo užėmę bolševikai. Kovose su jais žuvo 6 siesikiečiai. Nepriklausomybės metais Siesikai liko valsčiaus centru. Čia veikė 6 skyrių pradžios mokykla (1944 m. tapusi progimnazija, o 1951 m. - vidurine mokykla), sveikatos ir veterinarijos punktai, girininkija, paštas, vaistinė, policijos nuovada, "Rūtos" kooperatyvas, malūnas, lentpjūvė, kelios krautuvės ir kt. 1923 m. Siesikuose įkurtos šaulių, jaunalietuvių ir skautų organizacijos. 1940 m. gyventojų skaičius siekė 1000. II pasaulinis karas skaudžiai palietė Siesikus: vokiečiai išnaikino žydų bendruomenę ir 1944 m. atsitraukdami sudegino trečdalį miestelio. Sovietams okupavus Lietuvą, Siesikai buvo apylinkės centru. Apylinkės ūkininkai neteko žemės ir buvo suvaryti į Siesikų kolchozą bei Lokynės sovchozą. Pokario metais apylinkės miškuose kovojo keli "Vyčio" apygardos partizanų būriai, kuriuose žuvo apie 120 Siesikų valsčiaus vyrų. 1999 m. Siesikuose gyveno 634 gyv., veikė vidurinė mokyla, kultūros namai, girininkija, ambulatorija ir vaistinė.
Bažnyčia
1441 m. Siesikus ir būtent Romos katalikų bažnyčią, pastatytą Jogailos rūpesčiu, pirmą kartą dokumente mini Baltramiejus Urbonavičius Snarskis, aprūpinęs ją turtais. Siesikų bažnyčia minima 1552 m. Vilniaus diecezijos sąrašuose. 1537 m. Siesikų dvaro savininkai Siesickiai pastatė naują mūrinę renesanso stiliaus Šv. Baltramiejaus bažnyčią, kuri 1680 m. buvo konsekruota. Joje buvo įrengti 4 žymių XVI a. dailininkų altoriai. B. Smigelskis tvirtina, kad Siesikų bažnyčios vargonai atvežti iš Barėnų (Ašmenos apsk.) bazilijonų bažnyčios. XVII a. po gaisro bažnyčia rekonstruota. Platus bokštas priglaustas prie fasadinės sienos, jo bazėje yra portalas su durimis į bažnyčią. 3 bokšto tarpsniai kvadratiniai, o 4 - asis - aštuonkampis. Akustinės angos ir langai turi pusapskrites arkas. Piramidinis stogas užbaigtas mažu anstatu su kryžiumi. Šoninių sienų langai turi plačius glefus, o absidos siena dieles arkines nišas. Viskas tinkuota. Trinavė bažnyčia yra halės pobūdžio. Vidurin? nava 3 kartus platesnė už šonines. Kryžminiai skliautai dekoruoti nerviūromis ir žiedų ornamentais. Interjeras papuoštas XVIII - XIX a. paveikslais. Suolai su puošniomis atramomis, renesansiniai. XVIII a. sumūrytoje varpinėje yra 1692 m. atlietas varpas.
Dvaras
Siesikų ežero pietvakarių krante išlikęs ir 1990 m. pradėtas restauruoti Siesikų dvaras su senais 2 aukštų rūmais ir buvusios pilies liekanomis su 2 bokštais. Viename 2 - o aukšto kambaryje buvo 7 nišos, skirtos 7 dienų dievaičiams, o vienas kampas atitvertas ligi lubų šalčiams. XVII - XVIII a. aplink pilį buvo užsodintas didelis parkas. Daugėlos, perstatydami pilį, iš 4 bokštų tepaliko du - vieną apskritą, kitą keturkampį. Pilis buvo paversta gyvenamaisiais ir reprezentaciniais rūmais. Tarp bokštų buvo išmūrytas dviaukštis pastatas su gražiu portiku, įruošta paveikslų galerija, koplyčia, biblioteka, ginklų muziejus ir archyvas. Dar 1939 m. prie didžiųjų rūmų stovėjo 9 švediškos patrankos. Siesikų dvare buvo sukaupta nemaža meno turtų, retų raštų. Dvaro rūmai buvo didžiausi Lietuvoje. 1940 m. ir po karo sovietai išgrobstė daug brangaus istorinio turto.
Siesikų miestelis per Livetos Urbonaitės fotoobjektyvą
